Ar žinote, kad interneto puslapio lankytojai, užsukę į bet kokią svetainę privalo turėti kelias galimybes:

• greitai ir patogiai surasti jiems reikalingą informaciją;
• paprastai ir suprantamai atlikti tam tikrus veiksmus;
• susipažinti su svetainės turiniu naudodamiesi bet kokiu prietaisu, jungiamu prie interneto.

Kaip visa tai padaryti tinkamai nusako UX – User eXperience. Į lietuvių kalbą šio termino kol kas neversime, nes „vartotojo patirtis“ skamba gana abstrakčiai.

UX reikalinga tik dizaineriams ir programuotojams?

Netiesa! UX reikalinga pirmiausiai lankytojams, tada interneto puslapių savininkams ir tik tada jo kūrėjams ir administratoriams.

Vartotojas, užsukęs į bet kokį interneto puslapį turi atlikti tam tikrus veiksmus.

Kad jis kažką atliktų, reikalingi trys elementai – motyvacija, techninė galimybės ir postūmis, kuris galutinai priverčia vartotoją kažką daryti interneto puslapyje (tai BJ Fogg’o elgsenos modulis).

Kitaip tariant, kiekviename puslapyje turi būti aiškiai išdėstyta informacija, kad vartotojas žinotų, ko jis nori, taip pat suteiktos visos galimybės spausti, skroll’inti, įrašyti reikiamus duomenis ir t.t.

Galiausiai lemiamu metu reikia pateikti tam tikras galimybes, kurios užbaigia veiksmą. Tai dažniausiai yra mygtukai „Pirkti“, „Užsisakyti“, OK – po kokios nors užpildytos formos su duomenimis ir t.t.

5 “User eXperience” principai

Jums vis dar sunku suvokti, apie ką mes čia?..Tuoj palengvės. Žemiau pateikėmė 5 konkrečius UX principus, kuriuos savo svetainių kūrėjams, galėtų duoti ir patys užsakovai…

#1 skaitomas turinys

Taip, vienas iš svarbiausių UX momentų yra tinkamai skaityti paruoštas tekstas. Atsidaręs puslapį lankytojas perskaito vos trečdalį teksto. Visa kita yra tiesiog „permetama akimis“. Teksto užduotis yra tame trečdalyje pateikti svarbiausią informaciją.

Kaip padaryti, kad skenuojančios tekstą akys užkliūtų už vieno ar kito teksto gabalo?

Reikia tinkamoje vietoje panaudoti tinkamą teksto formatavimą. Jei norima tik išskirti tekstą, galima panaudoti pasvirųjį tekstą (italiką). Italikas gali būti sulyginamas su kabutėmis, nes abu ženklai turi vieną tikslą – išskirti teksto gabalėlį iš visumos.

Norint pabrėžti tam tikrą teksto dalį naudojamas pajuodinimas (boldas). Jo tikslas yra pabrėžti tam tikrą žodį ar frazę. Tekste toks išskyrimas aiškiai matomas, todėl iš karto atkreipia skaitytojo dėmesį.

Labai gerai skaitytojo dėmesį atkreipia ir tam tikrų dalykų sąrašas:

1. skaičiais;
2. žvaigždutėmis arba taškeliais.

Tokį tekstą skaitytojas skaito ilgiau, labiau susikoncentruoja į tekstą, geriau įsimena.

Pabrauktas tekstas (underline) paprastame tekste neturėtų būti naudojamas, nes taip jau susiklostė, kad taip identifikuojama nuoroda. Pamatęs pabrauktą tekstą lankytojas ant jo nori paspausti, kad nueitų į kitą puslapį. Nereiktų jo klaidinti pabraukiant tekstą, bet nededant aktyvios nuorodos.

Perbrauktas tekstas (strikethrough arba strikeout) yra naudojamas labai retais atvejais, kai norima parodyti, koks tekstas buvo anksčiau toje pačioje vietoje.

Tai labai populiaru el. parduotuvėse, kur perbrauktai parodoma sena kaina vietoj naujos. Tekste šis formatavimo būdas yra gana retas.

Tekstas turi būti įskaitomas. Jis negali būti per mažas. Geriausiai tinka 12 punkto šriftai. Žmogaus akis juos įsisąmonina geriausiai. Didelis tekstas taip pat pritraukia dėmesį, tad reikėtų protingai naudoti H1, H2, H3, H4, H5 atributus, kuriais yra nusakomas antraščių ir paantraščių tekstų dydžiai.

Teksto plotis eilutėje pageidautina turėtų būti 600-650 pikselių, tačiau dabartinė skaitymo patirtis šią „rekomendaciją“ stumia užmarštin. Dėl to „kalti“ išmaniųjų telefonų ekranai, kurie turi nevienodą ekrano įstrižainę ir raišką.

Daugiau apie tai kaip turi būti rašomi kokybiški SEO ir kiti svetainės tekstai skaitykite čia.

#2 paprasta navigacija

Interneto puslapio kūrėjai turėtų pasirūpinti paprastais navigacijos sprendimais.

Tai reiškia keletą dalykų. Pirmiausia, iš bet kokio puslapio vartotojas be vargo turėtų nueiti į bet kokį kitą puslapį svetainėje. Idealu per vieną paspaudimą. Gerai – per du. Trys ar keturi paspaudimai jau laikoma komplikuota navigacija, nes lankytojas gali pasimesti.

Kitas momentas – kaip sugrįžti atgal. Meniu turi būti aiškus ir suprantamai pavadintas, kad būtų galima iš karto suvokti, apie ką tas puslapis yra.

Dar vienas reikalavimas – pakankamas dydis arba grafinis elementas, nes skaitoma ne tik per 20 colių įstrižainės monitorių, bet ir per 3,5 colių ekraną, kurį spaudo gana didelis pirštas, o ne pikselio tikslumo pelytė.

Navigacijai reikia skirti labai daug dėmesio, nes nuo to priklauso, ar bus pasiektas užsibrėžtas puslapio tikslas (parduoti prekę, „priversti“ susisiekti su vadybininkais telefonu arba el. paštu, informuoti lankytoją, „priversti“ įrašyti tam tikrą informaciją ir t.t.).

#3 informacijos įvedimo būdai

Kuo daugiau informacijos turi įvesti pats lankytojas, tuo daugiau jis atgrasomas nuo naudojimosi tuo puslapiu. Tai reiškia, kad įvairias formas pildyti lankytojui yra kančia ir jis labai gerai pasvarsto, ar jam verta „kentėti“, ar reikia ieškoti alternatyvų.

„Kančia“ netaikoma tiems, kas moka greitai įvedinėti tekstą ir tai daro ergonomiška klaviatūra. Mobiliųjų įrenginių vartotojai tokios prabangos, deja neturi, o lietuviškos balso atpažinimo ir vertimo į tekstą programos dar labai netobulos.

Tai suformuoja tam tikrus registracijos ir prisijungimo formų principus:

• kaip įmanoma mažiau laukelių;
• laukeliai su paaiškinimais ir sufleravimais, kokią informaciją reikia vesti;
• cookies naudojimas vartotojui grįžus į tą patį puslapį vėliau (kai jis prijungiamas automatiškai).

Yra ir kitų informacijos įvedimo būdų, jiems galioja panašūs principai.

Informacijos išdėstymas

Informacija interneto svetainėje turi būti išdėstyta taip, kad ją būtų lengva pastebėti, ji būtų paprasta ir intuityvi. Balta erdvė pateisinama tik kai kuriais atvejais. Tad geriau išnaudoti turimą erdvę taip, kad informacija būtų pateikiama patogiai, nereiktų imtis papildomų veiksmų jai ieškoti.

Čia reiktų atkreipti dėmesį į išdėstymą – kolonėles, „išdėstymą tinkleliu“ (angliškai žinomas kaip „grid layout“), vaizdinės medžiagos suderinamumą su tekstais. Visa tai turėtų būti atliekama ir techniškai tvarkingai, kad ta pati informacija, kiek įmanoma mažiau būtų iškraipoma žiūrint per išmaniuosius telefonus.

Informacijos blokai turi būti arti vienas kito. Tai itin svarbu el. komercijos srityje, kuri paprastai vietos turi nedaug, nes motyvacija pirkti gali būti vien tik kaina, šalia dar dešimties ar daugiau produktų kainų.

 #4 „raginimas veikti“

Šis elementas angliškai tai vadinama „Call to action“.

“Raginimas veikti” aiškiai ir tiksliai pasako lankytojui, ką jis turi daryti toliau su pateikta informacija.

Įsivaizduokite, kad užeinate per paiešką į tam tikrą puslapį, kur apstu teksto ir iliustracijų. Tekstą perskaitote, gaunate informacijos, kurios ieškojote.

Sekundę svarstote, ką daryti toliau:

1. Atsispausdinti puslapį, nusiųsti informaciją kolegai ar draugams?
2. O gal pasidalinti nuoroda į puslapį Facebooke?
3. Susisiekti su puslapio administracija, nes jus sudomino pateikta informacija ir norėtumėte kažką pirkti?

Deja, puslapį greičiausiai uždarysite, jei nebus aiškiai pasakyta, ką su juo daryti toliau. Tas pasakymas, ką lankytojas Jūsų svetainėje turi daryti ir yra “raginimas veikti”.

Tradiciškai jis siejamas su specialiu mygtuku „Į krepšelį“, „Pirkti“, „Užsisakyk“, „Noriu jo“ ir pan.

Tačiau yra ir kitų veiksmų, kurie atrodo nebūtinai, kaip mygtukai.

Tai dalinimasis socialiniuose tinkluose, tiesioginis kontaktas el. paštu, skambutis telefonu, Skype pokalbis, paprasto komentaro parašymas, kvietimas įvertinti informacijos naudingumą žvaigždutėmis.

Visa tai nėra mygtukai, todėl profesionalūs kūrėjai turi padėti išspręsti, kaip teisingai grafiškai visa tai turi atrodyti.

Dažniausiai „kvietimo veikti“ elementų puslapyje būna daugiau nei vienas – Pirk, Susisiek, Pasidalink su draugais, Įvertink, Parašyk komentarą… Visus juos reikia suderinti, nes sudėti šalia vienas kito jie gali sukelti sumaištį lankytojui, kuris nebesupras, ko iš tikrųjų iš jo norima, kad padarytų pirmiausiai.

Svarbiausia yra suprasti, kad „Kvietimas veikti“ turi būti ne dėl to, kad lankytojas yra kvailas ir nesupranta, ko jis pats nori. Tiesiog reikia lankytoją nuvesti artimiausiu keliu iki puslapio tikslo – kažką nusipirkti, pasidalinti soc. tinkluose ir taip padidinti lankomumą ir t.t.

Kas visa tai gali Jums padėti įdiegti?

Ar puslapio kūrėjai privalo žinoti, kaip tai padaryti? Tikrai ne! Tai daugiau yra “konversijos” ekspertų darbas.

Kiekvienas projektas yra unikalus, tad kažkokios sėkmingos UX formulės nėra. Viskas daroma nuolatinių bandymų keliu. Čia prasideda A ir B testai, kai vartotojams rodomi skirtingi puslapiai su skirtingu informacijos išdėstymu, siekiant pamatuoti, kuris iš variantų efektyviau konvertuojamas.

Visa tai galima pasidaryti ir patiems. Tačiau galutinis rezultatas gali Jūsų netenkinti, o laiko sąnaudų testavimams ir analizei čia vistik reikės didelių. Taip būtų įdomu išgirsti Jūsų komentarus apie savo turimą patirtį.

Siekiate maksimalaus rezultato? Užsisakykite konsultaciją.

Patiko straipsnis? Pasidalinkite juo socialiniuose tinkluose!